2018/07/31

"Gran fondo Kaunas-Klaipėda", 240 km dviračiu, 2018-07-28

Paskutinį liepos savaitgalį planavau padaryti ilgesnę treniruotę su dviračiu. Tokios treniruotės būna ypatingos, nes tai - savotiška meditacija, kuri ilgam įsimena. Galvojau minti iš Klaipėdos į Panevėžį, bet kai Vitalis Gricius pakvietė į jo organizuojamą renginuką "Gran fondo Kaunas-Klaipėda", nutariau geriau prisijungti prie šios iniciatyvos, tuo labiau, kad kilometražas būtų labai panašus – 240 km.
Atvykau į Kauną penktadienį, t. y. iš vakaro, tad turėjau puikią progą pasivaikščioti po senamiestį bei susitikti su klasioku Mindaugu, su kuriuo prisiminėme prieš porą metų vykusį ultra triatloną. Jau senokai nebuvau lankęsis Kaune, tad maloniai stebino atgijęs laikinosios sostinės senamiestis. Grįžtant į nakvynės vietą, prie Kauno pilies, stabtelėjau prie lauko kino teatro, kuriame, mano nuostabai, pradėjo rodyti Matelio filmą „Nuostabieji lūzeriai“, kuris puikiai atitiko rytojaus žygio tematiką.

Šeštadienį atsikėliau 6 ryte, ramiai papusryčiavau ir 7.30 jau buvau prie Kauno traukinių stoties, į kurią turėjo atvykti vilniečių desantas. Jų buvo net vienuolika! Pasisveikinom, pasidarėm bendrą nuotrauką (pajuokavom, kad bus įdomu palyginti mūsų veidelius „prieš“ ir „po“) bei leidomės Raudondvario link, už kurio driekėsi gražus kelias Panemune.
 
Veideliai "prieš"
 Dangus buvo debesuotas, todėl kaitra nealino ir kas labiausiai džiugino – vėjas, nors ir ne stiprus, bet pūtė į nugaras. Tai nėra būdinga vidurio Lietuvoje, kurioje labiau vyrauja vakarų vėjai. Susėdę į grupę po du, leidomės jūros link. Kelionės pradžioje stengiausi pasaugoti savo energetiką, mažiau kalbėti, tolygiai maitintis, nebūti grupės priekyje ilgiau nei priklauso. Jaučiausi puikiai, tačiau turėdamas panašių ilgų minimų patirtį žinojau, kad tikroji organizmo būklė paaiškėja po maždaug 4 valandų minimo. 
 
Maisto atsargos kuprinėje, kurių neprireikė :)
Todėl jei jautiesi gerai iki tol, tai dar nieko nereiškia. Su savimi turėjau maisto atsargas, kurių turėjo užtekti visai kelionei, tačiau man jų neprireikė, nes darydavome sustojimus kas maždaug 2 valandas. Pirmas ilgesnis sustojimas po 88 km (15-20 min) buvo Jurbarke, kur išgėrę rytinę kavą degalinėje leidomės toliau į kelią. 
 
Pirmas ilgesnis sustojimas Jurbarko degalinėje
Vidutinis greitis siekė 34 km/h, visa grupė šauniai dirbo ir laikėsi vienas už kito nugarų. Įprastai minant ilgus nuotolius, turėdavau problemų su skrandžiu, tačiau šįkart visos kelionės metu skrandis veikė kaip laikrodis, apie jį net nepagalvojau. Bandydamas suprasti, ką dariau kitaip šios treniruotės metu, nesunkiai atėjo atsakymai: sustojimai ir „normalus“ maistas bei geliukų sumažinimas iki minimumo, kurie veikiausiai ir padarydavo savo „darbą“ skrandžiui.
Antrasis sustojimas buvo Pagėgiuose, kur jau buvo įveikta 150 km, o trasoje praleista 4 val. ir 20 min. Jau buvo pietų metas, tad dauguma žygio dalyvių nusprendė pasistiprinti kebabais. 
 
Kolegos užkandžiauja kebabais :)
Neatsisakiau ir aš. Suprantu, kad tai ne visai tinkamas maistas fizinio krūvio metu, bet nusprendžiau surizikuoti, manydamas, kad tai mažesnis blogis nei geliukai. Pasirodo - neklydau. Pagėgių kebabus puikiai priėmė skrandis ir toliau leidomės į Žemaitiją. Vidutinis greitis vis dar siekė 34 km/h, jaučiausi gerai ir stengiausi labiau laikytis grupės priekyje, dažniau leisdamas pailsėti puikiai iki tol dirbusiems kolegoms. Šalia buvo ir Ignas (su Ignu paskutinį kartą buvome susitikę 2015 m. Trakų triatlone), su kuriuo smagiai traukėme grupę. Šioje atkarpoje prie mūsų prisijungė ir Justinas Striška, kuris važiavo iš Klaipėdos priešinga kryptimi ir susitiko mus pakeliui Katyčiuose (70 km nuo Klaipėdos).
Egzotinės transporto priemonės Švėkšnoje itin domino banko atstovus :)
Paskutinis mūsų sustojimas buvo Švėkšnoje (lygiai po 200 km), kur sukirtę po ledų porciją šturmavome paskutinius 40 km. Šioje atkarpoje prie mūsų pasijungė dar 4 dviratininkai iš Klaipėdos, tad mūsų buvo jau 17, o tai jau gana didelė grupė dviratininkų, retai matoma Lietuvos keliuose. Klaipėdos apylinkės mus pasveikino stiprus, bet gaivus lietus ir visi sėkmingai pasiekėm kelionės tikslą.
Veideliai "po"
Čia mūsų laukė finišuotojų „Pergalės“ šokoladas ir padengtas kavinės stalas su šašlykais ir alumi. Šis renginukas buvo puikus pavyzdys, kaip be startinių mokesčių ir kitokių investicijų galima sau pasidovanoti produktyvų laiką. Kiekvienas savaip renkamės, kaip leisti savo laiką, o mes šiandieną jį leidome 240 km trindami užpakalius ant kietų dviračio sėdynių, trasoje užtrukome 7val 11 min, o vidutinis greitis siekė 33,5 km/h.
Užtarnautas alus :)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą