Prieš vykstant į
Lietuvos plento taurės etapą Šilalėje, sau kėliau porą pagrindinių
tikslų: išlipti iš treniruočių komforto zonos, kurioje buvau
užsibuvęs paskutinius keletą mėnesių, ir pabandyti atvažiuoti
su pirma grupe. Kadangi važiavau B starte (A starte mina tik
registruotos komandos), maniau, kad tai visai realu. Trasą sudarė 2
ratai po 35 km.
Kiek baiminausi pačios
starto pradžios, nes iš praeities
dviračių varžybų būtent startai išliko kaip vienas
pavojingiausių varžybų etapų, tačiau,
mano nuostabai, tai jau yra praeitis, nes organizatoriai puikiai
išsprendė šią problemą, t. y. startuoja visi kartu ir yra
sekamas policijos automobilis tol, kol išvažiuojama už miesto ribų ir
patenkama į platesnį kelią. Kai policijos automobilis atitolsta, būna duodamas startas. Tai padeda išvengti bereikalingų griūčių
ir plėšymosi, stengiantis užsiimti tinkamą vietą starto pozicijoje.
Varžybų pradžia buvo greita ir nors grupė buvo
didelė, tačiau minti 45-50 km/h greičiu visgi buvo nelengva.
Turėjau puikią progą įsitikinti, kad organizmas yra atpratęs nuo
intensyvesnio krūvio, bet tam juk ir atvažiavau, pabandyti išsėdėti
grupėje ir pasikelti savo organizmo funkcines galimybes. Kitas
dalykas, kuris taip pat kėlė diskomfortą, tai baimė būti grupės
viduryje. Seniau tokios baimės neturėdavau, bet jau daug metų
dalyvauju tik triatlono varžybose, kur niekada nebūna tokių
didelių grupių. Nuolatinis tampymasis ir stabdymasis kėlė įtampą,
todėl pasitraukiau į dešinį grupės kraštą. Kaip vėliau
paaiškėjo, tai buvo lemiama varžybų klaida. Už 15 km laukė
status posūkis ir gana ilgas „tempiantis“ pakylimas už jo.
Grupė darydama posūkį į dešinę mane prispaudė prie
borto, ko pasekoje, labai nukrito greitis. Tie, kas mina dviračių
varžybose, puikiai žino, kad posūkiai ir įkalnės yra būtent
tos vietos, kur vyksta pabėgimai. Taip įvyko ir šį kartą. Po
posūkio, lipant į įkalnę, grupė
pradėjo barstytis, o aš, neturėdamas pagreičio, visai "užsikasiau"
įkalnėje. Beliko liūdnai stebėti, kaip grupė tolsta nuo manęs.
Buvo dar keli nelaimėliai, kurie taip pat neužsilaikė už grupės,
tad gana greitai suformavome 5 žmonių grupelę. Bandėme dirbti
keisdamiesi, bet buvo aišku, kad grupės tikrai nepavysime. Po
pirmojo rato likome keturiese, o įpusėjus antram ratui - tik dviese.
Įdomiausia, kad būtent antrajame rate pasijaučiau pilnai įšilęs
ir stengiausi padirbėti, kad kuo daugiau „išpešti“ iš šios
varžybinės treniruotės. Keisdamiesi su Arūnu Visocku vargais
negalais pasiekėme 70
km finišą (1 val 57 min 48 sek., 35,5 km/h
avg). Jaučiausi padaręs treniruotę kaip reikiant :)
Powered by TriSportas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą