Lenkijos Gdynės mieste vykusios Half Ironman
varžybos buvo paskutinė generalinė repeticija prieš Europos čempionatą, kuriame
jau teks varžytis Ironman nuotolyje.
Į Lenkiją vykau vis
dar jausdamas visus tuos kilometrus, kuriuos teko surinkti per paskutinį mėnesį,
tad jokių grandiozinių tikslų sau nekėliau, tiesiog norėjau pasitikrinti „kur
esu“. Gdynėje vykstančios Half Ironman varžybos kažkada vykdavo Susz
miestelyje, tačiau dėl didelio dalyvių antplūdžio organizatoriai buvo priversti
ieškoti didesnės vietos ir, manau, kad neapsiriko, pasirinkdami Gdynią, ant
Baltijos jūros kranto įsikūrusį vieną gražiausių Lenkijos miestų.
Į plaukimo rungties
startą stojo 1300 dalyvių (nors buvo užsiregistravę dar daugiau – 1500). Esant
tokiai masei žmonių visada neramina plaukimo pradžia, nes nežinia, kaip ilgai
teks brautis į priekį ir ar pavyks išnešti sveiką „kailį“. Tačiau
organizatoriai puikiai išsprendė šią problemą, elito sportininkus pastatydami į
priekį, o už jų nugarų, į atskiras zonas, sustatydami dalyvius, pagal jų prognozuojamus
plaukimo laikus.
Plaukimo rungtis
buvo vykdoma Baltijos jūroje, tačiau bangos nebuvo juntamos, nes buvo plaukiama
įlankoje. Labai greitai į priekį atititrūko gana didelė - apie 20 žmonių
grupelė. Antroje grupėje pavyko
įsitaisyti ir man. Tempas buvo tinkamas, gal net norėjosi plaukti greičiau, bet
stengiausi sau priminti, kad šiandien nėra būtinybės „guldytis“, tuo labiau,
kad prieš akis dar laukė ilga diena.
Plaukimo rungtį baigiau 31-as (28 min 24 sek.). Išlipus iš vandens reikėjo gana ilgai
bėgti iki tranzitinės zonos, tad prie dviračio pribėgau kiek daugiau nei po 4
min.
Dviračių rungtį
sudarė 3 ratai po 30 km, buvo važiuojama iš Gdynės į šalia esantį miestą ir
grįžtama atgal. Trasa beveik vien lyguma su nežymiais pakilimais, tačiau
varžybų dieną nuo jūros pūtė labai stiprus vėjas, kuris buvo itin juntamas.
Dviračių rungtyje turėjau aiškų planą, t.y. nedaryti didesnio nei 35 km/h
vidutinio greičio. Tai turėjo būti pakankamai komfortiškas greitis, bet jis
nebuvo toks jau komfortiškas. Baigiantis pirmajam ratui į šalmą įskrido bitė,
bandžiau sustoti ir nusimovus šalmą iškratyti vabzdį, bet vos tik
atsisegus šalmą, pajutau geluonį savo galvoje. Ne pirmą kartą man tai nutinka, bet
niekada taip nebuvo nutikę per varžybas.
Bėda ta, kad esu alergiškas bitėms ir yra tik laiko klausimas, kada
pradėsiu tinti. Tačiau organizmas mane nustebino dar kartą: nors svaigo galva
ir pykino, tačiau tinti nepradėjau. Manau, kad tai įvyko todėl, kad didelio
krūvio metu organizmas „įsiurbia“ ne tik, kas yra gero, bet ir tai, kas yra
blogo, galbūt ir tą nuodą jis tiesiog "suvalgė". Padariau lygiai 35 km/h vidutinį
greitį ir lipu nuo dviračio.
Saulė jau buvo pakilusi, bet vėsios dienos ir
nebuvo galima tikėtis, nes prieš tai buvusios dienos buvo išties kaitrios.
Bėgimas driekėsi Gdynės miesto gatvėmis ir žiūrovai buvo tiesiog nugulę visą
bėgimo trasą. Jaučiausi gana gerai ir visą distanciją išbėgau
gana stabiliai po 4.30 – 4.40, o bendras bėgimo laikas buvo 1 val. 36 min. Iš viso trasoje užtrukau 4 val. 47 min ir 14 sek. bei užėmiau 45-ąją vietą.
Varžybas laimėjo ukrainietis Viktor Zyemtsev.
Žmogus – gyva legenda, per savo karjerą laimėjęs 11 Ironman varžybų ir nors jau
yra 40 metų
amžiaus, tačiau vis dar išlieka vienu stipriausių Ironman‘u pasaulyje. Čia yra trumpas interviu su juo, darytas dieną prieš varžybas:
http://www.youtube.com/watch?v=ia8RD7vjotw&feature=c4-overview&list=UUYocL6LWhkyXEA052CZe9tA
http://www.youtube.com/watch?v=ia8RD7vjotw&feature=c4-overview&list=UUYocL6LWhkyXEA052CZe9tA
Nu kietai tu čia! 45 vieta pasitaupant.. Tai iron man'e jau atiduosi viską ką turi? Man visa laiką kyla klausimas, o kaip yra paskirstomos jėgos tokioje ilgoje distancijoje. Ar seki pulsą, kad neviršytų kažkokios ribos? ar žinai kokio lygio pastanga turi būti? ar stebi greitį?
AtsakytiPanaikintiIronmane neišvengiamai teks atiduoti viską, ką turiu :) Net ir taupantis tokioje distancijoje organizmui tenka didžiulis krūvis. Tai bus ilga ir sunki diena.
PanaikintiPulsometro per varžybas dažniausiai nesidedu. Man labiau patinka klausytis savo organizmo ir girdėti, ką jis „kalba“. Optimalus tempo pajautimas turbūt, kaip ir bėgime, ateina per praktiką. Juk pasibaigus treniruočių procesui daugiau ar mažiau visi juntame, kokiu tempu esame pasiruošę įveikti distanciją. Tik dviračių rungtyje seku spidometrą, plaukime ir bėgime daugiau vadovaujuosi organizmo pojūčiais.
Vienu žodžiu, naujokui taip ar taip trasoje laukia siurprizai (oops, pasirodo variau per greitai). Bėgime iki 42 km, naujokui galėčiau patarti ant kokio pulso (% nuo MPD) jis galėtų tikėtis prabėgti visą trasą. Va triatlone, kurio šiemet taip ir nepavyko išbandyti, teks bandyti paspėlioti. Tas pats liečia 100 km bėgimą. Bet čia dar tolimesni planai..
PanaikintiTikiuosi kitais metais Tave pamatyti triatlono trasoje!:)
PanaikintiPo Vilniaus maratono einu mokytis plaukti. Tada kliūčių jau nebebus :)
PanaikintiSuper!:)
PanaikintiSveikinimai užėmus 13 vietą tarp Europos elito! Velniokiškas rezultatas! ;)
AtsakytiPanaikintiAčiū, Tomai! Tačiau elito grupėje nebuvo daug dalyvių.
Panaikinti