Kai šeštadienio rytą pramerkiau
akis, laikrodis rodė, kad liko keliolika minučių iki 6 valandos ryto. Kupiškio bendrabutyje dar buvo tylu, čia esantys
gyventojai, kurių daugumą sudarė varžybų dalyviai, dar miegojo arba bent jau buvo pramerkę akis ir žiūrėjo į lubas. Už kelių valandų jau XIII-ą kartą startuoti
Kupiškyje vykstančios triatlono varžybos. Gulėdamas lovoje bandžiau suskaičiuoti kiek iš tų visų
kartų teko pačiam dalyvauti, bet beskaičiuodamas pasimečiau ir dar kartą žvilgtelėjęs į laikrodį, nusprendžiau nebelaukti suskambančio žadintuvo bei
ropštis iš lovos. Pasidaręs avižų košę su medumi ir arbata, susikėliau kojas
ant stalo ir klausydamasis tylos, ramiai pavalgiau bei dar prieš 7 buvau trasoje, kur jau zujo mano kolegos. Kelis mėnesius trukę organizaciniai rūpesčiai buvo baigti ir šiandien laukė svarbiausia diena - Lietuvos triatlono čempionatas bei Europos jaunimo
taurės varžybos. Tačiau aš pats dėl savo dalyvavimo šalies čempionate dar nebuvau tikras. Visgi pagrindinis šios dienos mano uždavinys buvo ne mano paties startas, o Europos
jaunimo taurės varžybos, kuriose turėjau teisėjauti. Šiais metais jaučiau
ypatingai stiprų užnugarį, teisėjų komanda buvo labai patyrusi, kiekvienas
žmogus aiškiai žinojo savo funkcijas ir turbūt būtent tai nulėmė, kad varžybos
praėjo sklandžiai.
15 val
dienos turėjo startuoti suaugusiųjų Lietuvos triatlono Olimpinės distancijos
čempionatas. Prisiminęs, kad šiandien be pusryčių dar nieko burnoje neturėjau,
prarijau bananą, užsigerdamas vandeniu ir paskubomis susiruošiau startui. Dar
vakar vakare, plaukdamas mariose, pasakiau sau, kad šiandien dalyvausiu iki
skausmo ribos, t.y. neplėšysiu savęs, o daugiau mėgausiuosi pačia varžybų
atmosfera. Nežinau, ar dėl šios minties, ar dėl kitų priežasčių, bet turbūt pirmą
kartą stovėdamas starto linijoje nejaučiau jokio jaudulio.
Man
retai kada pavyksta gerai užsiimti starto padėtį, vis sugebu įsivelti į
grumtynes ir atsilikti nuo lyderių. Taip buvo ir šį kartą: pirmus šimtus metrų
bandžiau atitolti nuo kojų ir rankų dūžių bei išplaukti į ramesnius vandenis,
kurie šiandien dieną anaiptol nebuvo ramūs. Neprisimenu, kada Kupiškio marios taip
būtų bangavusios, teko prisiminti plaukimą jūrose, kai reikia nerti po banga,
bet nesistengti per ją peršokti. Tiesiog nereikia bereikalingai kovoti su tuo,
kas nenugalima.
Apiplaukus
pirmąjį bujį, pamačiau, kad plaukiu ne vienas: buvo matyti dvi Lietuvos
aprangos bei dar du žmonės, kurių vandenyje neatpažinau. Bandžiau nuspėti, kas
tie du žmonės su Lietuvos apranga ir naiviai tikėjausi, kad čia Ignas Daugėla (kuris,
pasirodo, buvo tolokai priekyje) ir didžiam mano nustebimui po pirmo rato, kai
reikėjo išlipti iš vandens, pamačiau Jaunių Strazdą ir Gytį Junevičių! „Nieko sau!’’,- pagalvojau. Kiti du plaukikai buvo: Andrius Murauskas ir Laurynas
Mykolaitis - mažiau netikėta. Tokiu penketu ir baigėme plaukimo rungtį. Manau, kad po plaukimo rungties visi buvome
pirmajame dešimtuke.
Tranzitinėje
zonoje sugebėjau beveik paskutinis iš mūsų penkių išvažiuoti į dviračių trasą, dar
kol dėjausi batelius ir Laurynas Mykolaitis pralėkė pro šoną. Greitai priekyje
susiformavo grupelė, kuri dar buvo pakankamai arti. Nežinau kodėl, bet
nerodžiau pernelyg daug motyvacijos ją vytis. Pirmuosiuose dvejuose ratuose (1 ratą sudarė 4 km)
dar mačiau juos, bet vėliau grupelė dingo iš akiračio ir
likau vienas galynėtis su vėju ir Kupiškio miestelio įkalnėmis. Galiausiai mane pavijo latvis Māris Liepa,
kuris buvo pakankamai stiprus tiesiojoje, bet gana silpnai įveikdavo įkalnes,
kuriose jis šiek tiek atsilikdavo, bet įvažiavus į lygumą vėl mane pavydavo.
Taip kartu važiavome beveik didžiąją dviračių rungties dalį, kol devintajame
rate prie mūsų neprivažiavo gana didelė grupelė dviratininkų, vieni jų jau
baiginėjo dviračių rungtį, kitiems, kaip ir mums su Mariu, buvo likęs vienas
ratas.
Pradėjus bėgti itin pasijautė
sutrumpėję raumenys po dviejų dienų stovėjimo trasoje, supratau, kad nieko
grandiozinio šiandien nenuveiksiu, tad galvoje sukosi tik vienintelė mintis - kaip greičiau pasiekti finišą.
Bėgimo rungtyje turbūt praradau dar mažiausiai 5 pozicijas ir finišavau 12-as
Lietuvos čempionate bei 17-as bendroje įskaitoje. Pirmą kartą per visą savo
sportavimo karjerą trasoje užtrukau 2 val 30
minučių. Neįtikėtinai
prastas rezultatas, turint galvoje, kad kažkada Olimpinę distanciją toje
pačioje trasoje esu įveikęs per 2 val 12
minučių. Kita
vertus, daugiau, vargu, ar galėjau šiandien padaryti.
Už nuotraukas esu dėkingas Vigintui Sereikai - www.vs-foto.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą