2015/09/06

Lietuvos ilgo nuotolio triatlono čempionatas, 1,9 - 90 -21, 2015-09-29, Panevėžys



Kai birželio mėnesį po 10 mėnesių pertraukos pradėjau vėl treniruotis, pagrindinį šio sezono akcentą dėjau ant rugpjūčio pabaigoje vyksiančio ilgo nuotolio Lietuvos triatlono čempionato, kuriame reikėjo įveikti half Ironman nuotolį: 1,9 km plaukimas – 90 km dviratis – 21 km bėgimas.
Nors vis labiau ilgėjančios naktys vėsino orą, tačiau vandens temperatūra varžybų išvakarėse siekė 22 laipsnius. Davus startą, jau po pirmojo posūkio pavyko atitrūkti nuo likusios grupės plaukikų. Priekyje buvo tik Martynas Tinfavičius ir dar vienas plaukikas. Spėjau, kad tai buvo baltarusis Anatoli Novikov. Visos distancijos metu jaučiausi gerai, nors plaukiau vienas, tačiau po kiekvieno rato mačiau, kad po truputį mane persekiojusi grupelė tolsta man už nugaros. Galiausiai lipu iš vandens, distanciją įveikęs per 29 min 40 sek. įbėgu į tranzitinę zoną ir akimirką sustingstu iš netikėtumo, nes man iš paskos atbėgo A. Novikov. Pasirodo, priekyje buvo Andrius Murauskas. Netikėta.

Užsėdęs ant dviračio pirmuosius ratus įveikiu atsargiai, stebiu kūną ir bandau pasirinkti optimalų tempą. Turėjau vadovautis kūno pojūčiais, nes riedant ištrupėjusiomis Panevėžio gatvėmis jau pirmajame rate nuo dviračio rato nušoko magnetukas, turėjęs fiksuoti spidometro greitį. Po truputį sustyguoju ir pradedu minti. Ketvirtajame rate kaip vėjas pro šoną pralekia Laurynas Mykolaitis, palaikomas triukšmingo vilniečių būrelio. Tuo metu net nekėliau sau iliuzijų už jo užsilaikyti, greitis man buvo pernelyg didelis ir už jį man būtų tekę sumokėti pusės maratono bėgimo trasoje. Važiavimą paįvairino pakilęs vėjas, kurio gūsiai vartė trasoje stovinčias tvoreles. Nežinojau, kokiu tempu važiavau, tačiau jaučiau, kad tempas nėra nei stabilus, nei didelis. Niekaip nerasdavau tinkamos pozicijos ir negalėjau palaikyti norimo greičio. Dviračių trasoje be mūsų dar buvo dvigubo ultra triatlono dalyviai, kuriems reikėjo įveikti keturis kartus ilgesnę distanciją. Žvelgiant į jų nebylius ir pavargusius veidus bei žinant kiek dar jiems tą dieną teks įveikti, guodė mintis, kad mums su vėju reikės galynėtis tik 90 km, o ne 360 km.
 Po praeitų metų patirties, kuomet tarp ratų skaičiavimo buvo pasiklydę tiek dalyviai, tiek teisėjai, šįkart šalia trasos buvo artimieji, kurie skaičiavo ratus, tad vis laukiau, kada pamatysiu išganingus 5 pirštus, reiškiančius, kad liko važiuoti 5 ratai (maždaug 15 km). Norėjosi greičiau nulipti nuo dviračio ir pradėti bėgti, tikintis, kad nauja pradžia dovanos kažką naujo. Dviračių rungtyje užtrukau neįprastai ilgai - 2 val 43 min, praradau dvi pozicijas ir kojomis žemę paliečiu būdamas 5 vietoje. 




Įprastai tik nulipus nuo dviračio galima suprasti, ar bėgime kojos bus lengvos, ar „užkaltos“. Nors dviratyje „nesiguldžiau“, bet raumenys nesitraukinėjo taip lengvai, kaip tikėjausi. Šįkart į startą stojau laikrodį palikęs kuprinėje. Taip elgiausi sąmoningai, nes trasoje norėjau būti tik su savimi, nesinorėjo jokių pašalinių priemonių (išskyrus spidometro, kurio netekau jau po pirmojo dviračių rato). Todėl tiksliai nežinojau kokiu tempu bėgu, tačiau jaučiau, kad tempas yra tarp 4.15 ir 4.25. Pakilusi saulė šildė kaip reikiant, nors stengiausi riboti išgeriamo vandens kiekį, kad pernelyg neapsunkčiau, tačiau kai prabėgus ratą pamatydavau stiklinę vandens, būdavo sunku jai atsispirti.

Likus maždaug 5 km vis sunkiau sekėsi išlaikyti tempą, tiek raumenynas, tiek organizmas rodė nuovargio ženklus ir turėjau susikaupti paskutiniams kilometrams, kad varžovams netapčiau lengvu grobiu. Esu dėkingas žiūrovams, kurių palaikymas paskutinėje distancijos dalyje suteikė papildomų jėgų stumtis į priekį. Galiausiai įbėgu į paskutinįjį ratą ir vėl aplanko tas jausmas, kuris įprastai aplanko tik per ilgo nuotolio varžybas – visuminis užsipildymas ir ramybė, sumišusi su palaimos būsena, nusėdusi į pavargusį, bet švarų kūną ir išgrynintą sąmonę. Kiek mažiau nei 21 km bėgimo distancijoje užtrukau 1.36.06, o dešimtose per savo karjerą half Ironman varžybose sugaišau 4 val. 51 min 2 sek. Finišuoju penktas bendroje įskaitoje ir ketvirtas Lietuvos čempionate.
Dėkoju visoms savo trims damoms, kurios yra mano didžiausia stiprybė.

Nuotraukų autorius Vygintas Sereika (www.vs-foto.lt).



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą