Apie Kauno marių trailo varžybas jau buvau girdėjęs ne iš vieno ten
buvusio kolegos. Dauguma jų akcentavo trasos grožį ir stačias bei
techniškas įkalnes. Norėdamas savo akimis išvysti šiuos vaizdus, o kojomis patirti trasos ypatumus, savo kalendoriuje šių varžybų datą pasižymėjau dar žiemą.
Varžybų dieną oras buvo saulėtas, nors ir vėsokas, tačiau
idealiai tinkantis bėgimui. Jau per pirmuosius trasos kilometrus
supratau, kad būsiu papuolęs į tikrą peklą. Neįtikėtinai stačios įkalnės
vertė ropoti beveik keturiomis. Pulsas kilo kaip pašėlęs, o šiaip ne taip
užsiropščius į įkalnes, tekdavo, įsikibus į šakas, leistis ne mažiau
žavingomis nuokalnėmis. Nusileidimo etapai būdavo labai techniški, reikėjo sutelkti dėmesį, kad nenugarmėčiau šlaitais į
Kauno marias.
 |
| Nuotraukos autorius Diana Petniūnaitė |
Visa tai tęsėsi apie 10 km ir vienu metu buvo atėjusi
mintis, kad būsiu kiek pervertinęs savo jėgas, pasirinkdamas bėgti (eiti) 23 km trasą. Akivaizdu, kad tokiems linksmiesiems kalneliams buvau visai
nepasiruošęs. Keturgalviai ir blauzdos raumenys virpėjo kaip epušės
lapeliai. Laimei, vėliau trasa pradėjo driektis miško takeliais ir tai buvo
pirmas momentas, kai galėjau atgauti kvapą.Vėliau nuotaika dar labiau
pakilo, nes įbėgom į Rumšiškes ir kokius 2 km gavom asfalto. Koks
išganymas! Šioje atkarpoje pavijau 6-7 žmones (iki tol buvusioje
atkarpoje buvau tik lenkiamas). Po to vėl įbėgome į miškus ir jau
pradėjau laukti finišo. Leidžiantis nuo stačių įkalnių, batai jau buvo pritrynę pūsles ir svajojau apie kojų įmerkimą į vėsų Kauno marių
vandenį. Galiausiai, pribėgau paskutinę maitinėlę, žyminčią, kad iki
distancijos pabaigos liko apie 5 km. Toliau trasa nebuvo sudėtinga (išskyrus vieną didelę įkalnę, į kurią reikėjo vėl ropoti), bet netikėtu barjeru tapo medžių šaknys. Nežinau, ar dėl nuovargio, ar šiaip, kad nesu pratęs bėgioti miškais, bet porą kartų, užkliuvęs už šakų, nėriau kūliais ant pavasariu alsuojančios žemės. Nors iš paskos bėgo dar keli bėgikai ir jie matė šį mano šou, bet gėdos jausmo nebuvo. Tai, kas keltų juoką įprastame plento bėgime, traile yra norma.
Štai su tokiais nuotykiais pasiekiau finišą, distancijoje užtrukęs net 2
val 21 min ir 57 sek. Bėgant šį
bėgimą prisiminiau vaikystę, kai tekdavo atvažiuoti į kaimą padėti
nuimti bulvių derliaus. Pamenu, jog negalėdavau atsistebėti, kaip tie
kaimiečiai taip sparčiai dirba. O jie taip dirbdavo todėl, kad buvo
įpratę prie būtent šio darbo. Todėl norint bėgti trailą, neužtenka tik
bėgioti. Tą reikia daryti trailo trasoje. Bet buvo tikrai smagu ir su 460 m bendro sukilimo gavosi nebloga treniruotė.
Powered by TriSportas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą