Jei praeities „AŠ“ būtų išgirdęs mano varžybų tikslus,
prieš išvažiuojant į Lietuvos akvatlono čempionatą, veikiausiai
jis būtų į mane metęs kreivą žvilgsnį ir leptelėjęs kokią
nors pašaipią frazę. Tokie tikslai man mažų mažiausiai būtų
sukėlę šypseną ir dėl jų net netepčiau bėgimo batų.
Suvokdamas, kad ne visada yra paranku varžyti su savo vakarykščiu
„AŠ“ ir realiai įvertindamas savo dabartines galimybes visgi
nusprendžiau vykti į pirmąsias šias sezono varžybas, nes bet
kokios mažos varžybos yra didelė treniruotė.
Šįkart varžybos vyko Vilniuje, tad teko pakankamai anksti keltis
ir jau 5 val. ryte būti kelyje. Viską aplinkui dar dengė nakties
tamsa ir nors šiek tiek teko kovoti su besimerkiančiomis akimis,
bet visgi buvo geras jausmas vykti į pirmąjį šių metų startą. Jau buvau pasiilgęs
šio jausmo.
Nors oficialus varžybų startas buvo duotas 9.30 ryte, tačiau
startavo daug skirtingų amžiaus grupių ir mano startas nusikėlė
į pusiaudienį. Tas laukimas šiek tiek vargino, bet stengiausi
nesierzinti, o ramiai sulaukti savojo starto. Turėjau labai aiškų
planą ir tikslą 100 m plaukti po 1 min 30 sek. Treniruotėse man
nepavykdavo tokio tempo išlaikyti net ir plaukiant 800 m, o čia
reikėjo plaukti dar daugiau - 1 km. Visgi guodžiausi mintimi, kad
treniruojuosi 50 m baseine (kuriame tempas būna lėtesnis nei
trumpesniame baseine), o varžybos vyko perpus trumpesniame takelyje.
Varžybų atmosfera turbūt padarė savo ir tikslą pavyko
įgyvendinti, nuotolį įveikiau per 14 min 48 sek. Po plaukimo
rungties likau 6 pozicijoje savo amžiaus grupėje ir išėjau
ruoštis į bėgimo trasą.
Plaukimo rungties finišas
Paskutiniu metu bėgimui skirdavau 3 dienas per savaitę, nedarydavau
jokių darbinių treniruočių, tiesiog ramiai bėgiodavau, labiau
ilsėdamasis po dienos darbų nei siekdamas kažkokių sportinių
rezultatų. Todėl realiai vertindamas savo fizines galimybes, kėliau
sau tikslą išbėgti bent po 4 min 30 sek. kiekvieną kilometrą,
kurių šiandieną iš viso laukė penki. Bėgimas, kaip ir buvo
galima tikėtis, nebuvo lengvas. Vos tik pakėlus pulsą, pasijaučiau,
kaip žuvis išmesta į krantą – sunkiai gaudžiau orą. Bėgau be
laikrodžio, kad nesigadinčiau sau nuotaikos, tad tempą stengiausi
laikyti, remdamasis tik savo organizmo pojūčiais. Iš lenkiančių
varžovų nebuvo sunku suprasti, kad mano tempas nebuvo
konkurencingas, tačiau į tai nelabai kreipiau dėmesio. Kiek
pavargęs pasiekiau finišą ir nors po bėgimo nukritau į 8-ąją
poziciją, bet kai pamačiau savo bėgimo laiką, maloniai nustebau,
nes subėgau greičiau nei planavau – per 20 min 54 sek., o tai
reiškia, kad vidutinis kilometro įveikimo tempas buvo kiek daugiau
nei 4 min 10 sek.
Sakyčiau, kad gavosi labai vykusi treniruotė, kuri suteikia impulso
ir motyvacijos truputį labiau padirbėti.
Powered by TriSportas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą