Half Ironman (1,9 km – 90 km - 21 km), Czechman, Pardubice, Čekija

Pernai metais nedalyvavau jokiose ilgo nuotolio triatlono varžybose, startavau tik sprinto ir Olimpinėse distancijose, todėl šiais metais labai norėjosi vėl sugrįžti į ilgo nuotolio trasą. Pasirinkau populiariausias Čekijoje vykstančias Half Ironman distancijos triatlono varžybas (1,9 km – 90 km - 21 km) “Czechman”, kurios jau eilę metų vykdomos Staré Ždánice (Pardubice) miestelyje, kurias parekomendavo pernai šias varžybas laimėjusi Slovakijos sportininkė Kristina Lapinova. Į varžybas kartu su manimi išvyko Valdas Gudaitis, kuris pirmą kartą pasiryžo pasigalynėti su savimi tokio ilgio triatlono distancijoje bei nuolatinis palydovas į varžybas – Saulius.

Paskutinis dviračio patikrinimas prieš startą

Čekija mus pasitiko nemaloniai žvarbiu ir lietingu oru.  Dieną prieš varžybas pūtė toks stiprus vėjas, jog darant priešvaržybinę mankštą reikėjo kaip reikiant laikytis ant dviračio, nes šoninis vėjas tiesiog „guldė“ dviratį.

Viešbutyje, kuriame apsistojome, jau laukė iš Amerikos atvykęs bičiulis, kuris dirba sporto žurnalistu. Su Ed'u teko garbės susipažinti, kai jis prieš keturis metus atvyko pas mane pasisvečiuoti į Panevėžį  ir pasižiūrėti, kaip treniruojasi mūsų triatlonininkai. Nuo to laiko, kasmet su juo susitinkame kokiose nors varžybose arba Lietuvoje.

Varžybų diena išaušo saulėta ir nors dar pūtė stiprokas vėjas, tačiau jo nebuvo galima lyginti su tuo, kas buvo varžybų išvakarėse. Startas buvo duotas 12 valandą dienos. Tai gana neįprastas starto laikas ilgo nuotolio triatlono varžybose, tačiau šįkart jis buvo tikrai tinkamas, nes iki vidurdienio oras spėjo dar įšilti ir buvo kur kas smagesnė varžybų nuotaika. 

Plaukimą baigiau, būdamas 23 pozicijoje

Pasiruošimo laikotarpyje, jaučiau, jog esu gana gerai pasiruošęs plaukimo rungtį (ko negalėjau pasakyti apie dviračių ir bėgimo rungtis) ir  tikėjausi atplaukti su pirma grupele. Plaukimo pradžia buvo labai greita, gal net greitesnė nei tikėjausi, tačiau, vyliausi, kad viskas taps kur kas ramiau, kai atitrūksime nuo likusių. Tačiau visi plaukė gana plačiai ir ilgai nesusiformavo jokia grupelė. Tik po pirmojo posūkio šiek tiek atitrūkom. Mūsų buvo apie 30 žmonių grupelė, kuri vėliau ištįso į ilgą plaukikų grandinę. Dažnai tokios grandinės trūksta ir skyla į keletą grupelių. Taip buvo ir šį kartą. Skilome į dvi dalis ir į priekį pabėgo apie 10 žmonių, aš plaukiau gale, todėl likau antroje grupelėje. Laikiausi grupelės gale, bet tai buvo pernelyg rizikinga, nes bet kuriuo momentu vėl galėjome „trūkti“, todėl pasistengiau įlįsti šiek tiek į grupelės vidurį. Pasidarė lengviau, nebebuvo „tampymosi“, pradėjome plaukti vienodu ritmu, kuris man buvo pakankamai komfortiškas. Plaukimą baigiau per 27 min 42 sekundes bei lipu iš vandens būdamas 23 pozicijoje.

Dviračių rungtis susiklostė ne taip, kaip buvo galima tikėtis

Į dviračių trasą išvažiavome apie 10 žmonių - ta pati grupelė, su kuria baigėme plaukimo rungtį. Dviračių rungties pradžioje jaučiausi labai gerai, plaukime daug jėgų neišnaudojau, todėl varžovų diktuojamas tempas man buvo tinkamas. Kaip žinia, ilgo nuotolio triatlono varžybose negalima sėdėti "ant rato", tai reiškia, kad reikia laikytis 10 m atstumo nuo artimiausio varžovo. Niekada piktybiškai nepažeidinėju taisyklių, nes, visų pirma, trasoje kovoju su savimi ir tik po to su varžovais, o su savimi norisi kovoti sąžiningai. Šalia mūsų grupelės visą laiką važiavo teisėjų motociklas. Nors tai erzino, bet stengiausi į juos nekreipti dėmesio, o tiesiog daryti tai, ką tuo metu turėjau daryti. Tačiau dideliam mano nustebimui, maždaug 40 km prie manęs privažiuoja teisėjų motociklas ir parodo geltoną kortelę! Akimirką stebėjau teisėją ir tikrai negalėjau patikėti tuo, ką matau. Jis man sušuko: "drafting!". Dar kartą pažiūrėjau į artimiausią varžovą ir niekaip nesuvokiau, kurioje vietoje jis mato "drafting", tada ištiesiau ranką link artimiausio dviratininko ir klausiu šalia važiuojančio teisėjo, ar jo nuomone, dabar nėra 10 metrų atstumo? Jis akivaizdžiai sutriko, bet nepasimetė ir man sako: "leistino atstumo nesilaikei anksčiau..." Supratau, kad ginčytis būtų beprasmiška, todėl buvau priverstas stoti, teisėjas perbraukė mano numerį, o tai reiškia, kad esu "pažymėtas" ir turėsiu atlikti 5 min baudą prieš pradėdamas bėgimo rungtį. Kai užsėdau ant dviračio, mano "kompanijos" horizonte jau senai nebuvo matyti, o pro šalį pralėkė dar dvi grupelės dviratininkų. Stengiausi kuo greičiau nusiraminti, nes užplūdęs adrenalinas vertė spausti pedalus dar stipriau, o tai buvo pavojinga, nes adrenalinui nuslūgus, neišvegiamai pasirodytų nuovargio požymiai anksčiau negu reikia. Dviračių rungtį pabaigiau per 2 val. 28 minutes.

Bėgimo pabaigoje pasijutau geriau ir pagaliau pradėjau "bėgti"

Prieš pradėdamas bėgimo rungtį turėjau atlikti 5 minučių baudą. Bėgimo pradžia ėjosi labai sunkiai, spazmavo skrandį ir negalėjau normaliai bėgti. Kilometro vidutinis greitis buvo 4.30 – 4.40 min. Vėliau atėjo kritinis momentas ir buvo keli kilometrai kai nebesugebėjau išbėgti net iš 5 minučių... Įdomiausia, kad viduje jaučiausi pakankamai gerai, bet skrandis mane „pribaiginėjo“.  Varžybų metu į tualetą stoju tik kritiniu momentu, todėl bandžiau save įtikinėti, kad tai tikrai dar ne kritinis momentas, nes sustojus susigaišta laikas, o vieną kartą sustojus, pradeda atrodyti, kad nieko blogo būtų sustoti ir antrą kartą. Likus 7 km iki finišo jau nebegaliu kentėti ir esu priverstas stoti į tualetą. Ir tai buvo teisingas sprendimas, kurį reikėjo atlikti kur kas anksčiau - pagaliau pradėjau bėgti! Paskutinius kilometrus įveikinėjau po 4.08 – 4.13 ir jaučiausi puikiai! Bendras pusės maratono laikas buvo 1 val 35 min. O su visais nuotykiais iš viso trasoje sugaišau 4 val 40 min.

Mano kolega Valdas Gudaitis taip pat sėkmingai pasiekė finišą ir jau grįždamas atgal į Lietuvą pradėjo svarstyti, jog atėjo laikas išbandyti jėgas Ironman nuotolyje. Pirmyn, Valdai!:) 

Kartu su Valdu po finišo

Ed'as stebėti varžybų atvyko iš saulėtosios Kalifornijos

Tradiciškai, po ilgo nuotolio varžybų norėčiau padėkoti kai kuriems žmonėms, kurie man padėjo ir jutau nuolatinį palaikymą viso pasiruošimo metu: Broniui Kraujeliui - už tai, kad padėjo pasiruošti plaukimo rungtį, Algiui Buividui - už tai, kad paskolino dviratį ir puikiai jį paruošė šioms varžyboms, Sauliui - už palydą (be Tavęs jau nebeįsivaizduoju išvykų į varžybas) ir Jai, kuri pakėlė, pagirdė ir išskraidino.