Lietuvos triatlono čempionatas, 1,5 - 40 -10 km, Trakai, 2019-07-07

Likus savaitei iki Trakų triatlono stengiausi skirti daugiau laiko poilsiui ir pamiegoti bent po 7 valandas per parą. Šįkart į varžybas vykau su visai kitokiu nusiteikimu nei į Šilalės triatloną. Jaučiausi ir kur kas labiau pasitreniravęs, ir pailsėjęs, ir su kovine nuotaika, kurios jau senokai nebejaučiau. Trakuose šiais metais vyko šalies triatlono čempionatas, tad žinojau, kad susirinks patys stipriausi varžovai. Bet didžiausias mano varžovas buvau aš pats ir kėliau sau tikslą distanciją įveikti greičiau nei per 2 val 30 minučių.  Trakų triatlono trasoje tai nėra jau toks lengvas uždavinys (per 40 km dviračių trasos kilometrų gaunasi 400 m sukilimo).
Į varžybas atvykau likus dienai iki starto. Pasiėmiau startinį paketą, nuėjau į briefingą, pabendravau su kolegomis. Trakai yra kibinų sostinė, tad susidūriau su problema, jog neradau vietos kur pavalgyti makaronų, kuriuos įprastai valgau varžybų išvakarėse. Atrodo, smulkmena, bet tai šiek tiek išmušė iš vėžių, bet po to nutariau nesierzinti, guosdamas save, kad čia ne Ironman distancija, tad pasitenkinau iš prekybos centro užpilamais makaronais.

Tiek naktį, tiek varžybų rytą pliaupė lietus, tad apsivilkęs neperšlampamą striukę patraukiau į varžybų vietą. Startas turėjo būti duotas ganėtinai anksti – 7.30, tad ilgai nelaukęs pradėjau ruoštis.
Nepaisant vėsesnės savaitės, Galvės ežeras iš vakaro siekė beveik 21°C . Ryte galbūt kokiu laipsniu vanduo buvo vėsesnis, bet iš esmės tai nekėlė jokio diskomforto. Šįkart nusprendžiau nedaryti ilgo apšilimo, padariau keletą pagreitėjimų ir stojau į startą. Plaukimo starte pavyko užsiimti gana patogią poziciją, todėl išvengiau grūsties ir jau po pirmo posūkio, atitrūkau nuo masės ir galėjau lengvai sukti rankas. Greitai susidarė penkių žmonių grupelė, kurioje buvo Gytis Junevičius ir Laurynas Mykolaitis, kitų - nepažinau. Plaukimo tempas man buvo labai komfortiškas ir galbūt kiek lėtesnis nei iš tiesų galėjau plaukti, bet nusprendžiau patausoti jėgas dviračių rungčiai, kuriai pastaruoju metu skiriu mažiausiai dėmesio. Bestrateguodamas tolesnę galimą varžybų eigą, pajaučiau, jog pradedu bijoti artimiausios rungties. Įveikę du ratus po 750 m lipame iš vandens. Plaukimo rungtyje užtrukau 24 min 34 sek. (12-as laikas). 

Tranzito zonoje užtrukau mažiau nei minutę ir gana greitai užsėdu ant dviračio. Nenuvažiavus nei kilometro iš nugaros privažiuoja Gytis ir Laurynas. „Va, dabar laikyk kardaną“, - pagalvojau. Prisijungiu prie šio tandemo ir bandau laikytis. Galiu pasakyti, kad tai buvo labai labai sunku. Tos stačios įkalnės, kuomet Gytis, atrodytų, su minimaliomis pastangomis „užliuoksėdavo“ į viršūnę, išeikvodavo labai daug jėgų. O tada mano bendravardis užguldavo vairą leidžiantis nuo įkalnių žemyn. Bandydavau bent trumpam atgauti kvapą, bet dangus maišėsi su žeme. Apie prisidėjimą prie bendro darbo nebuvo nė kalbos, nes jei būčiau išėjęs į priekį, tiesiog stipriai būčiau numušęs grupelės tempą. Tad nusprendžiau laikytis tiek, kiek pavyks. Mintyse sau kartodavau - „išgyvenk dar kilometrą, dar kilometrą...“ Tokių kilometrų išgyvenau beveik devyniolika, bet baigiantis pirmam ratui, kai šturmavome paskutinę įkalnę, nebegalėjau išlaikyti diktuojamo tempo ir buvau priverstas atsilikti.

 

Po truputį atgavau kvėpavimą ir nusprendžiau pernelyg nesiplėšyti, mindamas vienas, o palaukti iš galo atvažiuojančio „traukinio“, kurį sudarė 6-7 žmonės. Po pirmojo rato buvau 8-oje pozicijoje. Likus maždaug 8 km iki finišo ši grupelė prie manęs priartėjo ir pradėjome važiuoti kartu. Ir nors paskutinėje įkalnėje (vėl toje pačioje, kaip ir pirmame rate) grupelė skilo į dvi dalis ir per nelemtą nesusipratimą likau antroje grupelėje. Pernelyg dėl to nesukau galvos, nes liko važiuoti ne daugiau kaip porą kilometrų. Dviračių rungtyje užtrukau 1 val 10 min 16 sek. ir į bėgimo trasą išbėgau, būdamas 16-oje pozicijoje.

Išbėgęs į paskutiniąją rungtį truputį atsikvėpiau, nes sunkiausia rungtis jau buvo likusi praeityje. Laukė keturi ratai po 2,5 km kalvotomis Trakų gatvėmis ir ežero pakrante. Nepaisant to, kad dviračių rungtis iš manęs atėmė nemažai jėgų, kojos nebuvo labai “užkaltos” ir galėjau palaikyti kilometro tempą po 4.30. Skambant bažnyčios varpams ir lyjant lietui bei su dideliu savanorių palaikymu, kurie, nors ir buvo permirkę, bet ištikimai dirbo savo darbą, įveikinėjau ratas po rato. Pavyko išlaikyti gana stabilų tempą ir gal tik paskutiniame rate jau truputį „sėdau“, ko pasekoje, praleidau į priekį porą varžovų. Finišavau per 2 val 22 min 5 sek. (bėgimo laikas - 45 min 33 sek.) ir vargais negalais įsispraudžiau į pirmąjį dvidešimtuką, finišuodamas 19-oje pozicijoje (iš 125 finišavusių dalyvių).
Įvertinus savo dabartines galimybes, džiaugiuosi šiuo rezultatu, tačiau taip pat pripažįstu, kad aplinkybės susidėliojo tinkamai, nes be Lauryno ir Gyčio titaniško darbo dviračių rungtyje, vargu, ar būčiau pasiekęs šį rezultatą. Šiose varžybose pravertė ir turima patirtis, nes taktiškai, manau, padariau viską gerai plaukimo rungtyje, kas leido išsaugoti daugiau jėgų kitose rungtyse.

Augusto Didžgalvio fotografija

Powered by TriSportas