Pastarieji du mėnesiai po Ironman’o Lenkijoje buvo skirti gyvenimui už sporto ribų. Dar vasarą, kai laisvas poilsiui valandas išnaudodavau sportui, pagalvodavau, jog būtų smagu nuvažiuoti prie jūros, aplankyti močiutę ar daugiau laiko praleisti su šeima savaitgalio rytais. Tiesiog neskubėti ir būti dėmesingesniam aplinkai. Todėl pastarieji du mėnesiai buvo skirti sugrįžimui į gyvenimą, nekeliant sau jokių sportinių tikslų. Jei likdavo laiko, pabėgiodavau ar paplaukiodavau. Tuo tarpu, dviratį, su kuriuo man šį sezoną niekaip nepavyko susidraugauti, atrėmiau į garažo sieną. Galbūt šis laikinas išsiskyrimas padės labiau vienas kito pasiilgti.
 |
| Buvo ir tokių bėgikų:) Nuotr. autorius Asta Za |
Nepaisant to, kad sporto sezonas baigėsi, visgi labai norėjau prabėgti Klaipėdoje prie vasaros estrados organizuojamame eko bėgime, kuriame bėgau jau ketvirtus metus iš eilės. Šis bėgimas yra labai liberalus, nes jame galima bėgti tiek, kiek norisi (daugiausia maratoną) ir su kuo norisi. Tad šiame bėgime stengiuosi atiduoti duoklę savo partneriui, kuris visus metus bėga kartu su manimi per treniruotes, bet privilegiją dalyvauti varžybose turiu tik aš. Kaip ir kiekvienais metais, bėgome pusę maratono – 21km. Ir nors Džiakas paskutinę savaitę nesijautė labai gerai, nes turėjo virškinimo problemų, tačiau nuvykus į varžybų vietą, niekaip nepavyko jo įtikinti, kad gal šiais metais patenkinam mažesne distancija. Savame kailyje netveriantis kūnas man aiškiai rodė nusiteikimą bėgti visą užsibrėžtą distanciją. Išbėgome paskutiniai, kad nereikėtų trukdyti kitiems dalyviams, kurie bėga be augintinių. Tad pačioje pradžioje nebuvo lengva brautis kelią pro kelis šimtus bėgikų, vietomis susidarydavo kamščiai ir reikėdavo palūkuriuoti, kol vėl galėsime bėgti, tad pirmąjį kilometrą užtrukome ilgiau nei 8 min. Savo tempu pradėjome bėgti gal tik nuo 3 km, kai didžioji bėgikų masė buvo prasisklaidžiusi. Džiakas jautėsi labai gerai, diktuodamas stabilų tempą ir nerodydamas jokių nuovargio požymių. Temperatūra siekė apie 5°C, todėl tai buvo puikios sąlygos sibiriečiui. Esant tokiai temperatūrai, manau, būtume galėję bėgti ir kur kas ilgesnį atstumą, tačiau vandens atsargas tiek sau, tiek Džiakui buvau pasiruošęs tik pusei maratono. Todėl prabėgus numatytus 5 ratus nutariau sustoti. Ir nors partneris nelabai buvo patenkintas mano sprendimu, bet sutarėme, kad jei kitais metais bus tokios pat palankios oro sąlygos, bėgsime daugiau.
Iš viso distancijoje užtrukome 1 val 48 min ir 40 sek. Pernai šiame bėgime irgi subėgome panašiai - 1 val 48 min ir 10 sek.
Iš viso distancijoje užtrukome 1 val 48 min ir 40 sek. Pernai šiame bėgime irgi subėgome panašiai - 1 val 48 min ir 10 sek.
Powered by TriSportas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą