Sakoma, kad reikia atsargiai įvardinti savo norus, nes jie gali
išsipildyti. Mano slaptas noras prieš šalies triatlono čempionatą
buvo pagerinti prieš dvi savaites įveiktą Trakų Olimpinės
distancijos rezultatą (2 val. 25 min) ir
pabandyti patekti į pirmąjį dešimtuką. Visgi
matydamas, kokie susirinko žmonės starto linijoje, turėjau priimti faktą, kad
tai sunkiai įkandamas tikslas.
Startas, kaip ir prieš dvi dienas akvatlono čempionate, buvo
duodamas nuo pantono. Vos tik įšokus į vandenį, aplankė deja vu
jausmas, nes ir vėl prisėmiau plaukimo akinukus.
Priešais save nieko nebemačiau, tad turėjau sustoti ir juos
susitvarkyti, kad galėčiau normaliai plaukti. Tai neilgai trunkanti
procedūra, bet ji tampa gana brangi plaukimo pradžioje, nes tada
vėl iš naujo tenka perkrauti raumenyną maksimalioms apsukoms.
Užsimaukšlinęs akinukus vėl pradėjau sukti rankas. Labiausiai ko
nesinorėjo, tai atsilikti nuo grupės. Tačiau mano baimė nepasitvirtino, nes gana greitai priartėjau
prie grupelės
plaukikų. Po pirmojo posūkio kilstelėjau
galvą ir priekyje pamačiau dar 6 varžovus, kurie jau buvo tolokai
atitrūkę. Ten buvo Alberto Casillas, Tautvydas Kopūstas, Titas
Pumputis, Jaunius Strazdas, Žilvinas Grigaitis bei vienas stipriausių
savo amžiaus plaukikų Lietuvoje - Šarūnas Kalinaitis. Viso
plaukimo metu situacija nepasikeitė, iš vandens išlipau, būdamas septintoje vietoje.
Dviračių rungtį sudarė 14 ratų centrinėmis Panevėžio miesto
gatvėmis. Prieš šias varžybas 9 dienas negalėjau treniruotis su
dviračiu, nes varžybose Trakuose skilo dviračio rėmas, kurį ne
taip paprasta buvo prikelti naujam gyvenimui. Visgi stengiausi vyti
šias mintis ir neieškoti pasiteisinimų, pradėjus kopti į pirmąją
įkalnę ir susidūrus su pirmaisiais sunkumais. Iš už nugaros
greitai priartėjo Marijus Butrimavičius, bandžiau į jį kabintis,
bet tesugebėjau išsilaikyti vos pusę rato. Tačiau Marijus man
padėjo priartėti prie bendraklubio Šarūno Kalinaičio, po ilgesnės
pertraukos grįžusio į triatlono trasą. Su Šarūnu ėmėmės
darbo, nors tempas nebuvo didelis, tačiau tai geriau nei minti vienam.
Nuvažiavus 3 ar 4 ratus prie mūsų privažiavo Mantas
Marcinkevičius ir Gediminas Pajėda, kurie diktavo solidų tempą.
Nors protas suvokė, kad turiu prisidėti prie bendro komandos darbo,
tačiau kojų raumenynas tam priešinosi, vos tik išvažiuodavau į grupelės priekį, aplankydavo jausmas, kad deguonis pastringa pusiaukelėje. Taip važiavome keturiese
keletą ratų, kol, galiausiai, vienoje įkalnėje G.Pajėda
spustelėjo stipriau ir jau atrodė, kad liksim trise, tačiau Mantas sugebėjo mobilizuotis ir šoko jam iš paskos.
Pajutau didžiulį nusivylimą savimi ir koneveikdamas save įvairiais
žodžiais, turėjau priimti faktą, kad likome vėl dviese su
Šarūnu. Turėjau suimti save į rankas, nes dar laukė maždaug
pusė dviračių distancijos. Laimei buvau ne vienas, tad kartu su kolega ir atvargome likusią distancijos dalį.
Nulipęs nuo dviračio bandžiau laikyti stabilų bėgimo tempą.
Viduje jaučiausi gerai, tačiau kojos buvo „užkaltos“ po
dviračių rungties. Kadangi bėgimo rungtį sudarė 8 ratai, buvo
sunku susigaudyti kokioje pozicijoje esu, nes kai kurie atletai
atsilikinėjo ratu, o kai kurie - negailestingai lenkė mane ratu.
Visgi jaučiau, kad iš dešimtuko jau esu iškritęs, tad beliko
pabandyti įgyvendinti kitą tikslą – išlipti iš 2 val. 25 min.
Labiausiai iš bėgimo rungties įsiminė Armandas, kuris
milžiniškais žingsniais pasivijęs mane bėgimo trasoje, sako: „Aš
truputį pasilaikysiu.“ Žodis „pasilaikysiu“ toje situacijoje nuskambėjo juokingai, nes Armando tempas buvo akivaizdžiai greitesnis nei
manasis, tad „laikydamasis“ už manęs jis būtų tik nusimušęs
nuo savojo tempo. Visgi pavyko įtikinti Armandą, kad šiandien aš
nesu tas žmogus, už kurio reikėtų laikytis :)
Tai nebuvo vienintelis malonus susitikimas trasoje tą dieną. Likus
maždaug 400 m iki finišo prie manęs priartėjo Vytautas Vaičiulis,
kuris šiais metais negali pilna jėga treniruotis dėl turimos
traumos, tačiau visgi užtikrintai artėjo finišo link. Pabandžiau
užsilaikyti ir kuo mažiau atsilikti nuo Vytauto, tačiau kai liko
vos keli metrai iki finišo, Vytautas sustojo, palaukė manęs ir
kartu kirtom finišo liniją! Čia
tai bent! Kartais net akimirka gali nusakyti labai daug savybių apie
žmogų.
Iš viso distancijoje užtrukau 2 val. 23 min ir
51 sek., tad savo rezultatą Trakuose pavyko pagerinti. Kaip vėliau
paaiškėjo, pavyko įgyvendinti ir antrąjį savo tikslą –
Lietuvos čempionate užėmiau 8-ąją vietą, tačiau taip nutiko
todėl, kad keturi pirmi finišavę sportininkai: Alberto Casillas,
Tautvydas Kopūstas, Jaunius Strazdas ir Žilvinas Grigaitis buvo
diskvalifikuoti dėl per mažai įveiktų ratų skaičiaus. Labai
gaila, kad taip nutiko. Taigi visi mano norai išsipildė, nors ir ne
tokiu scenarijumi, kokiu
tikėjausi.
Po šešių dienų startuosiu dar vienoje Olimpinėje
distancijoje, šįkart – Jonavoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą