Kiekvienas žmogus valstybines dienas švenčia savaip arba jų visai nešvenčia. Vykdamas į Elektrėnus susimąsčiau, kad jau daugiau nei 20 metų Lietuvos valstybingumo datas pažymiu man labiausiai patinkančiu ir priimtinu būdu – aktyviai leidžiant laisvalaikį.
Elektrėnuose tradiciškai vasario 16 d. buvo organizuojamas unikalus renginys Lietuvoje (bent jau man nėra žinoma, kad dar kur nors būtų panašios varžybos) - 3 valandų plaukimas. Šių varžybų esmė yra labai paprasta – per 3 val reikia nuplaukti kuo didesnį atstumą. Kadangi šis plaukimas yra pakankamai mazohistinis (turint galvoje valandų skaičių, kurį reikia praleisti plaukiant), todėl nei kiek nenustebau, kad baseino prieigose sutikau daug pažįstamų veidų iš triatlono trasų, kuriose įprastai dalyvauja nemažai šį sutrikimą turinčių atstovų.
Galbūt nieko nuostabaus, kad kai nuėjome papildomai užsiregistruoti (beje, registracija į šį renginį užsidarė likus daugiau nei 2 savaitėms iki varžybų pradžios), varžybų organizatoriai atkreipė dėmesį, kad dauguma veidų jau yra matyti.
 |
| Elektrėnų sporto centro nuotrauka |
Plaukimo sąlygos šiose varžybose visada sudaromos labai komfortiškos – kiekviename takelyje plaukia po du dalyvius, tad nėra jokios grūsties ir galima pilnai susikoncentruoti į plaukimą. Nors dar prieš važiuodamas į varžybas stengiausi sau priminti, kad pradėčiau plaukti ramiu tempu, visgi pirmasis kilometras gavosi gana greitas – 16 min 30 sek. Savąjį ritmą pradėjau atradinėti gal tik po 3 km, kai mintys buvo ten kur ir kūnas. Ši būsena man labai patinka ir jos savotiškai laukiu per kiekvieną ilgą plaukimą. Per pirmąją valandą nuplaukiau 3 km 600 m ir sustojau pirmai atokvėpio minutei atsigerti ir suvalgyti batonėlį. Jaučiausi gerai, bet buvo įdomu, kaip jausiuosi antrąją valandą, nes daugiau kaip 1 val ir 15 min nebuvau plaukęs nuo pat rugsėjo.
Kitas mano sustojimas turėjo būti po dar 45 minučių. Ir šįkart pajutau, kad to sustojimo jau pradėjau laukti. 6500 m – toks buvo įveiktas atstumas po 1 val 45 sek. Atsigėriu keletą gurkšnių izotoninio gėrimo, suvalgau pusę banano ir „įplaukiu“ į trečią valandą. Čia prasidėjo linksmoji dalis, nes iš pradžių pradėjo traukti kairę pėdą, kuri man jau kėlė problemų pernai metais plaukiant per Kuršių marias. Didesnį krūvį stengiausi perimti dešine pėda, o kairę koją palikau tiesiog vilktis vandens paviršiumi. Labai nukrito tempas, bet neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik plaukti su viena koja. Mano nuostabai, po vieno iš atsispyrimų nuo sienelės, sutraukė ir dešinę pėdą. Tad iš rikiuotės išėjus abiem kojoms, beliko tik rankomis irtis į priekį. Nenorėjau stoti, nes jau pradėjau atsilikinėti nuo grafiko ir būtų rizika netilpti į minimalią sau keltą užduotį – įveikti bent 10 km atstumą. Šiaip ne taip išlaukus paskutinio sustojimo, kuris buvo po 2 val 30 min, sustojau ir pabandžiau ištampyti sustingusias pėdas. Tai tikrai padėjo, ir stengdamasis nedaryti labai stiprių judesių išplaukiau į paskutinį pusvalandį. Tuo metu buvau nuplaukęs 8500 m. Reikėjo per likusį pusvalandį nuplaukti dar bent 1500 m.
 |
| Elektrėnų sporto centro nuotrauka |
Mano džiaugsmui tai pavyko padaryti ir po 3 val bendras įveiktas atstumas buvo 10 km 50 m, o bendroje įskaitoje užėmiau penktąją vietą.
Powered by TriSportas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą