Po rugpjūčio pradžioje vykusių Ironman varžybų dvi savaites gydžiausi traumą. Rugpjūčio antroje pusėje jau pradėjau judėti ir nutariau sezono uždarymo varžybas pasidaryti Italijos Mergozzo miestelyje, kur vyko pusės Ironman nuotolio triatlonas (1,9 – 90 – 21).
Nors prieš tai savaitę buvo gana lietingas oras, tačiau varžybų diena buvo labai graži. Į startą stojo apie 350 dalyvių iš devynių šalių. Po Regensburgo patirties, šįkart ypatingą dėmesį skyriau teisingos startinės pozicijos užsiėmimui. Ko jau ko, bet gauti dar keletos smūgių tikrai nebenorėjau. Prieš startą apsižvalgiau ar nematyti pažįstamų veidų. Priekyje, kaip ir buvo galima tikėtis, stovėjo Daniel Fontana ir Vladimir Polikarpenko. Atstistojau už jų nugarų. Nors plaukimo pradžia buvo chaotiška ir smūgių nepavyko išvengti, bet gana greitai išsikapsčiau iš tos masės. Pakėliau galvą - priekyje jau buvo atitrūkę maždaug 8 žmonės. Nutariau plaukti savo tempu ir žiūrėti, kas bus toliau. Greitai susiformavo mūsų antroji grupelė. Jaučiausi atsipalaidavęs, tempas buvo gal net per lėtas, bet lysti į grupeles priekį nemačiau prasmės. Pirmoji grupelė tolo labai greitai, kitaip ir negalėjo būti, ten buvo tokie žmonės, kaip argentinietis D.Fontana, ukrainietis V.Polikarpenko ar italas G.Mazzetta. Nuo lyderių po plaukimo rungties (kuri buvo žymiai ilgesnė nei numatyta) atsilikinėjome net 4 min. Iš vandens išlipau 21-as.
Tranzitinė zona iki dviračių tęsėsi apie 400 metrų. Ko gero, pirmą kartą teko taip ilgai bėgti iki dviračio. Dviračių rungtį sudarė du ratai. Kiekviename iš jų reikėjo įveikti po 3km 10 procentų pakilimą. Nežinau kodėl, bet man labai sunkiai pasidavė šios įkalnės, kiekviename pakilime prarasdavau mažiausiai po 10 pozicijų. Buvo gana vėjuota diena ir turint galvoje, kad šitame nuotolyje negalima važiuoti grupėje, tai gana ženkliai jautėsi. Puikiai suprasdamas, kad dviratis ne mano stiprioji pusė tiesiog stengiausi išlaikyti optimalų tempą bei kiek įmanoma labiau išsaugoti kojas. Dviračių rungtyje pararadau apie 40 pozicijų ir išbėgau būdmas maždaug pirmajame šešiasdešimtuke. Jau Italijoje tapo įprasta, kad daugiausia pozicijų prarandu dviratyje. Italijos triatlonininkai tikrai stipriai atrodo šioje rungtyje.
Kai išbėgau į bėgimo trasą laikrodis rodė, kad trasoje esu 2h 57 min. Jaučiausi labai gerai, raumuo buvo laisvas. 21 km bėgimo trasą sudarė trys ratai. Pirmąjį ratą įveikiau gana atsargiai, vidutinis kilometro tempas buvo po 4min 15s. Antrąjį ir trečiąjį ratą įveikiau panašiu tempu ir pusės maratono distanciją nubėgau per 1 h 29 min 50 s ir pirmą kartą pusės Ironman nuotolyje išlipau iš 4 h 30 min! Bendras laikas 4 h 25 min ir 58 s. Žinoma, triatlono trasa nėra stadionas, tad viena trasa gali būti ilgesnė, kita – trumpesnė. Bet šiaip rezultatu esu tikrai patenkintas, tai buvo šiokia tokia kompensacija už nesėkmę Regensburge.
 |
| Gražusis Mergozzo ežeras |
Ką gi, sezonas baigtas. Kažkada prisėsiu jį apmastyti ir įvertinti. Bet dabar laikas ilsėtis bei krautis daiktus į Lietuvą, kurios labai pasiilgau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą